Įsikniaubįs į žolį
miršta mažas Kukutis,
susirietįs – lyg bitė prie avilio.
Paskutinį kartą atsikvepia,
įtraukdamas į save viso gyvenimo gėrį.
...............
Miršta ten, kur jo niekad nebus:
ekspresų languos, posėdžių salėse,
miršta žodžiams, vaikams, Antarktidai,
Araratui, Australijai, Andų kalnams,
miršta visam pasauliui...
Virš horizonto patekėjus žvaigždė
į begalybę
transliuoja amžiną mirtį.
.............................
