Knygos

Aguonų pelenai

Antanas A. Jonynas

Knygoje spausdinamos dvi poemos – „Larisa“ bei „Iš pastabų ir komentarų vienos Arčibaldo biografijai“ (tekstas paraleliai lietuvių ir vokiečių kalbomis, į vokiečių kalbą vertė Cornelius Hell). Autoriaus teigimu, poemos parašytos 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau dėl akivaizdžių nuorodų į sovietinę realybę publikuotos autentišku pavidalu tik nepriklausomoje Lietuvoje.

Arklio Dominyko meilė

Vytautas V. Landsbergis

Rašytojas Vytautas V. Landbergis ir dailininkė Sigutė Ach, dirbdami drauge, sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų. Knygos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, aptinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę.

Artimas

Marius Ivaškevičius

Įvadiniame knygos tekste „Bijok artimo savo“ Ivaškevičius prisipažįsta, kad „artimųjų buvimas kartais šiek tiek ima varginti, nes jie sukuria iliuziją, kad be jų įsikišimo jūsų gyvenimas nebetektų prasmės“. Ar šiuolaikiniame pasaulyje dar aktualios artimo-svetimo kategorijos ir ar įmanoma gyventi nepažeidžiant kito žmogaus laisvės...

Artumo jausmas

Laura Sintija Černiauskaitė

Trečioji Lauros Sintijos Černiauskaitės knyga. Joje savitai atsiskleidžia margaspalvė moteriškumo raiška. Autorei rūpi lyčių santykiai, mergaitės – moters – motinos psichikos slėpiniai, eroso ir nebūties paralelės.

Asilėlis Benas žinių šaltinyje

Alma Karosaitė

Pirmoji paveikslėlių knyga iš ciklo apie Asilėlį, vardu Benas. Išgirdęs, kad pasaulyje visi mokosi, jis nutaria irgi ieškoti žinių šaltinio. Pamatęs savo atspindį vandens paviršiuje, jis pamano, kad tai ir yra žinių šaltinis ir šoka į tvenkinį. Almos Karosaitės tekste eilėraščiai kaitaliojami su proza.

Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: renesansas ir barokas

Darius Kuolys

Kultūros istoriko knygoje nagrinėjama XVI ir XVII amžiaus istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštija, išskirtinį dėmesį teikiant svarbiausiems tekstams, sutelkusiems savyje esmines Renesanso ir Baroko epochų idėjas ir dvasią.

Aštuoni lapai

Birutė Pūkelevičiūtė

Autobiografiniame romane „Aštuoni lapai“ (1956) aiškiai atsispindi patirtis, išgyventa traukiantis iš Lietuvos. Romano pasakojimui būdingos dvi plotmės. Viena iš jų – traukimosi iš Lietuvos patirtis, Dancingo (dab. Gdansko) apsuptis, sovietų armijos įžengimas. Antroji – pagrindinės veikėjos ir pasakotojos Birutės praeities laikas, šviesūs vaikystės prisiminimai.

Aštuoni lapai. Devintas lapas

Birutė Pūkelevičiūtė

Birurės Pūkelevičiūtės dilogija („Aštuoni lapai“, 1956 m.; „Devintas lapas“, 1982 m.) – autobiografinio pobūdžio romanai, atgaivinantys autorės prisiminimus apie 1945 m. išgyvenimus, atsidūrus Dancigo apsupime, trijų jaunų lietuvaičių nuotykius persiunčiamųjų asmenų lageryje.

Babilono atstatymas

Sigitas Geda

Pagrindinė Sigito Gedos eilėraščių tema – universalios mitinės atminties, daiktų ir kalbos giminystės paieškos. Tai ypač ryškiai matyti eilėraščių rinkinyje „Babilono atstatymas“ (1994). Kaip rodo jau pats rinkinio pavadinimas, poetui rūpi kalbos ištakos. Išmoninga stilistika, kurioje dera ritualizuota kalbėsena, piktžodžiavimas, į tekstą įtraukiama piktograma, poetas siekia parodyti patį kalbos radimosi procesą.

Balta drobulė

Antanas Škėma

Beprotybės baimė visą gyvenimą persekiojo jautrų rašytoją (jo motina išprotėjo nepakėlusi porevoliucinio košmaro) ir įsikūnijo pagrindiniame romano herojuje. Protagonistas Antanas Garšva – poetas pagal pašaukimą ir lifto operatorius pagal profesiją – mėgina sudėlioti sudužusio gyvenimo skeveldras bei prisiminti sunaikintą eilėraštį.

Puslapiai