Netrukus Irane bus išleista antroji lietuvių poezijos rinktinė Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus. Į ją suguls XIX a. ir šiuolaikinių lietuvių poetų eilės. Apie šią ir pirmąją, 2008 metais Irane išleistą, lietuvių poezijos rinktinę su Tarptautinių kultūros programų centro „Lietuviškų knygų“ poskyrio koordinatore Kotryna Pranckūnaite kalbėjosi dienraščio Vilniaus diena žurnalistė Indrė Pepcevičiūtė.
Poetas – gerbiamas žmogus
Atrodytų, ką bendra turi poezija, Lietuva ir Iranas? Lyg ir keista, kad tokioje šalyje kaip Iranas ketinama išleisti tokios mažos valstybės kaip Lietuva poetų eilėraščių rinktinę. Tačiau šią nuomonę suskubo paneigti Tarptautinių kultūros programų centro skyriaus „Lietuviškos knygos“ koordinatorė Kotryna Pranckūnaitė.
„Visų pirma, Iranas yra viena tų šalių, kuriose poezija nuo senų laikų mėgstama ir puoselėjama. Jos ten labai daug. Kiek yra pasakojusi lietuvių poezijos knygos vertėja iranietė Ehteram Sadat Tavakoli, jų šalyje yra daug įvairių klubų, poezijos skaitymai sutraukia didžiules auditorijas. Poetas pas juos yra labai gerbiamas žmogus. Taigi, kad buvo pasirinkta poezijos rinktinė, – nestebina“, – dėstė K.Pranckūnaitė.
Naujosios lietuvių poezijos farsi kalba rinktinės Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus viršelis
Artima lietuvių poezija
Svarstydama, kodėl pasirinkta mūsų šalis, moteris teigė, kad iraniečiams artima mūsų ankstesnių kartų poetų romantiškoji poezija, kur daug nekaltos meilės, gamtos aprašymų ir panašių dalykų. „Mano manymu, tai ir buvo tas akstinas supažindinti su šia poezija savo šalies skaitytojus, juolab kad tie dalykai jiems artimi“, – sakė pašnekovė.
Kaip atsakymas į klausimą galėtų būti ir pačios E.S.Tavakoli žodžiai apie lietuvių poeziją. „Lietuva – maža šalis, bet jos kūrybos horizontas beribis, tarsi bekraštis vandenynas, kupinas jausmo ir meilės. Kuo toliau, tuo labiau trokštu aplankyti jūsų šalį, tik dar nežinau, kada galėsiu tai padaryti“, – laiške K.Pranckūnaitei rašė iranietė.
Antra knyga – storesnė
Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus yra jau antra netrukus Irane pasirodysianti lietuvių poezijos rinktinė. Jos pirmtakė Handpicked Raspberries, išleista 2008-aisiais, buvo pirmoji lietuvių poezijos knyga, publikuota persų kalba. Į beveik 200 puslapių knygą buvo sudėti 45 lietuvių autorių eilėraščiai. Juos iš anglų bei vokiečių kalbų vertė E.S.Tavakoli ir Ali Abdollahi.
„Pirmą rinktinę sudarė daugiausia XIX a. lietuvių poetai – nuo Maironio iki Salomėjos Nėries. Buvo ir šiuolaikinių autorių kūrinių. Sakyčiau, kiek keista, ne itin aiškiu principu sudaryta rinktinė. Jos sudarytojai aiškino, kad rinkosi eilėraščius, kurių turinys jų šalyje būtų gerai suprantamas“, – kokiais kriterijais rėmėsi iraniečiai, aiškino „Lietuviškų knygų“ koordinatorė.
Antra knyga bus šiek tiek storesnė už pirmą. Į ją, be 45 poetų, kurių eilėraščiai buvo sudėti į pirmą rinktinę, įtraukta dar keletas šiuolaikinių. Viena jų – Birutė Mar. Knygos pavadinimą Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus leidėjai pasiskolino iš Donaldo Kajoko eilėraščio „Lietus“ eilučių. Viršelį kūrė Iliya Tahamtani, kurį vertėja E.S.Tavakoli įvardijo kaip vieną geriausių ir žymiausių menininkų Irane.
Pirmos rinktinės eilėraščių autoriai
Į pirmą lietuvių poezijos rinktinę Handpicked Raspberries pateko šie poetai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Maironis, Liudas Gira, Faustas Kirša, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Juozas Tysliava, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Kazys Boruta, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Jonynas, Janina Degutytė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas P.Bložė, Albinas Bernotas, Antanas Drilinga, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Jonas Strielkūnas, Vyt Bakaitis, Sigitas Geda, Onė Baliukonė, Vidmantė Jasukaitytė, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Antanas A.Jonynas, Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė, Neringa Abrutytė, Laurynas Katkus, Rimvydas Stankevičius, Donatas Petrošius, Agnė Žagrakalytė.
2008 m. išleistos lietuvių poezijos farsi kalba rinktinės viršelis
Įsikniaubįs į žolį
miršta mažas Kukutis,
susirietįs – lyg bitė prie avilio.
Paskutinį kartą atsikvepia,
įtraukdamas į save viso gyvenimo gėrį.
...............
Miršta ten, kur jo niekad nebus:
ekspresų languos, posėdžių salėse,
miršta žodžiams, vaikams, Antarktidai,
Araratui, Australijai, Andų kalnams,
miršta visam pasauliui...
Virš horizonto patekėjus žvaigždė
į begalybę
transliuoja amžiną mirtį.
.............................
