Marcelijus Martinaitis – vienas iškiliausių šių dienų poetų Lietuvoje. Ši geografinė aplinkybė primeta ir tam tikras sąlygas. Kaip ir visi jo kartos (gimė 1936-aisiais) Rytų europiečiai, Martinaitis yra žinomas ne kokių nors gandų ar nuogirdų dėka, o dėl savo patirties, dėl to, kad atskleidė tironijos bruožus ir parodė, kaip žmogaus sąmonė gali jai pasipriešinti.
Tomo Venclovos straipsnis apie Marcelijų Martinaitį paskelbtas dienraščio The Times literatūriniame priede (The Times Literary Supplement) 2012 m. sausio 20 d..
Įsikniaubįs į žolį
miršta mažas Kukutis,
susirietįs – lyg bitė prie avilio.
Paskutinį kartą atsikvepia,
įtraukdamas į save viso gyvenimo gėrį.
...............
Miršta ten, kur jo niekad nebus:
ekspresų languos, posėdžių salėse,
miršta žodžiams, vaikams, Antarktidai,
Araratui, Australijai, Andų kalnams,
miršta visam pasauliui...
Virš horizonto patekėjus žvaigždė
į begalybę
transliuoja amžiną mirtį.
.............................
