„Pasitikrinti“ lietuvybę: atgarsiai iš Antano A. Jonyno vakaro Roterdame

Photo: 
SaGa, Litouws Cultureel Centrum

2012 m. birželio 28 d. Nyderlandų Lietuvių kulturos centras, bendradarbiaudamas  su Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir Goethes institutu Nyderlanduose (Goethe Institut Niederlande) surengė susitikimą su poetu, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku Antanu A. Jonynu. Poeto eiles skaitė pats autorius ir skaitovė Aušra Listavičiūtė. Muzikinę romantišką nuotaiką kūrė pianistas, Briuselio Karališkosios konservatorijos studentas Kyrillas Kazakevichius. Kultūrologė dr. Asta Helsper-Balčiūnaitė apžvelgė pastarųjų dešimtmečių lietuvių literatūrą. 

Po trumpų Goethes instituto atstovės Claudios Curio ir Nyderlandų Lietuvių kulturos centro vadovės Saulės Gaižauskaitės sveikinimų, įžanginę vakaro kalbą pasakė Lietuvos Respublikos ambasadorius Olandijoje Vaidotas Verba. Kelioms dešimtims susirinkusių Lietuvos bičiulių ir saujelei išeivijos lietuvių ambasadorius pristatė Antaną A. Jonyną kaip vieną iškiliausių Lietuvos poetų, nemirtingojo Goethes Fausto vertėją į lietuvių kalbą, kaip asmenybę jungiančią vyresniąją ir jauniausiąją Lietuvos literatų kartas.


Poetas Antanas A. Jonynas su Lietuvos ambasadoriumi Nyderlanduose Vaidotu Verba. Giedriaus Pociaus nuotr.

Nuo 1993 metų Nyderlanduose gyvenanti ir dirbanti Asta Helsper-Balčiūnaitė apžvelgė įdomiausią pastarųjų kelių dešimtmečių lietuvių literatūrą – Dalios Staponkutės, Renatos Šerelytės, Sigito Parulskio, Vytauto Martinkaus, Kristinos Sabaliauskaitės, Lauros Sintijos Černiauskaitės ir kt. autorių kūrinius. Nemažai dėmesio savo pranešime ji skyrė L.S.Černiauskaitės romanui Kvėpavimas į marmurą. Nors prelegentė pastebėjo, kad galimybės sekti gyvą lietuvių literatūros procesą, gyvenant užsienyje, yra gana ribotos, ji pasidžiaugė, kad į pagalbą jai ateina internetas, literatūros tyrėjo Regimanto Tamošaičio analitiniai tekstai, Dabartinės lietuvių literatūros antologija. Šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinių tematiką ir problematiką dr. Asta Balčiūnaitė-Helsper apžvelgė platesniame Europos literatūros kontekste (vaizdinė paskaitos medžiaga). Klausytojai, susidomėję viena ar kita lietuvių autoriaus knygą, kai kurias iš jų galėjo čia pat įsigyti.


Saulė Gaižauskaitė ir Goethe's instituto Nyderlanduose vadovė Claudia Curio. Giedriaus Pociaus nuotr.

Po pertraukėlės, antrąją poezijos vakaro dalį pradėjo skaitovė Aušra Listavičiūtė, lietuvių ir olandų kalbomis įtaigiai perskaičiusi Antano A. Jonyno eilėraščius „Viduramžių skersgatviai“ ir „Diena praeis galais pirščiukų“. Šiuos eilėraščius į olandų kalbą išvertė poetė ir vertėja Jo Govaerts, praėjusiais metais, „Transpoesie“ projekto metu susipažinusi su poeto Antano A. Jonyno kūryba (jos vertimų galima rasti svetainėje).

Eiles keitė pokalbis su poetu. Į renginio vedėjos Saulės Gaižauskaitės klausimą apie laisvės pojūčio įtaką kūrybai Antanas A. Jonynas atsakė, kad jam, tikram lyrikui, kaip anksčiau, taip ir dabar, jokia „priespauda“ didelių kliūčių nesudaro,  o kartais net ir duoda naujų kūrybinių impulsų.

Susitikimą apgaubė jauki ir draugiška atmosfera. Kai kurie susirinkusieji patys išdrįso paskaityti poeto eilių, užduoti asmeniškus klausimus. Svečias pasidalijo kūrybos akimirkų subtilybėmis, savo egzistencinėmis nuojautomis, jo atsakymuose buvo daug meilės ir pagarbos jo gyvenime sutiktiems žmonėms.  

Lietuviškos poezijos vakaras Roterdame netikėtai tapo ir po pasaulį išsiblaškiusių lietuvių bei Vakaruose užaugusių jų vaikų susitikimu. Svečiams muzikavęs Briuselio Karališkosios konservatorijos studentas Kyrillas Kazakevicius atvyko į vakarą kartu su savo tėvu, kadais Lietuvoje garsiu disidentu ir hipiu Liutauru Kazakeviciumi, kurį prieš 30 metų iš sovietijos gniaužtų išgelbėjo vedybos su belge (žr. straipsnį). Dabar L. Kazakevičius skaito belgams lietuvių kalbos bei lietuvių kultūros paskaitas, o jo žmona, profesorė Martine Van Goubergen, parašė lietuvių kalbos gramatiką, skirtą olandiškai kalbantiems žmonėms. Vakare taip pat dalyvavo su poetu Antanu A. Jonynu gretimuose kiemuose, Antakalnyje, užaugęs fotografas Giedrius Pocius, šiuo metu dirbantis  Hagoje. 


Liutauras Kazekevicius su sūnumi Kyrillu Kazakevicium. Giedriaus Pociaus nuotr.
 
Vakaro programą užbaigė eilėraščio žodžiai „Dar turime laiko“. Turbūt neatsitiktinai. Su viltimi, kad  susitikimai su lietuviu poetais, rašytojais vyks ir ateityje, nes tokie susitikimai ne tik skleidžia žinią apie Lietuvą ir jos kultūrą, bet ir patiems lietuviams, pasirinkusiems gyvenimą svetur, padeda neatitrūkti nuo savo šaknų, leidžia jiems „pasitikrinti“ savąją lietuvybę. Vakaro svečias Antanas A. Jonynas pastebėjo, kad tokie lietuvybei stiprinti reikalingi literatūriniai renginiai galėtų vykti ir dažniau. Kodėl, pavyzdžiui, jau kitais metais nesurengus Nyderlanduose lietuviško „Poezijos pavasario“? Juk jau ne vienerius metus jis sėkmingai vyksta Airijoje.

Įspūdžiais pasidalijo Saulė Gaižauskaitė
Nyderlandų Lietuvių kultūros centro vadovė

Photo: 
SaGa, Litouws Cultureel Centrum