Tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje Lietuvos atstovai prisiminė žydų istorijas

Photo: 
Eglė Deltuvaitė

Vasario 10 – 15 d. vykusioje Tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje jau trečią kartą tarp kitų 30 valstybių dalyvavo ir Lietuva. 26-oji Jeruzalės mugė buvo jubiliejinė – šiemet ji pažymėjo 50-ąsias savo gyvavimo metines. Atidarymo vakaro įsimintinu įvykiu tapo prizo už visuomeninio individo laisvės idėjos geriausią įprasminimą kūryboje įteikimas rašytojui iš Ispanijos Antonijui Muñozui Molinai ir ta proga jo perskaityta kalba, apibrėžianti šiandieninę rašytojo padėtį visuomenėje, jo pareigas ir teises, tarp kurių viena svarbiausių kūrybos sąlygų – rašytojo teisė į vienatvę.

Lietuvos kultūrinę programą, kurią sudarė diskusijos bei kino peržiūros, 2013 m. Jeruzalės knygų mugėje parengusiam Tarptautinių kultūros programų centrui  talkino Lietuvos Respublikos ambasada Tel Avive. Pirmasis pokalbis apie pastaruoju metu įvairių žanrų knygų, mokslinių, istorinių studijų žydiška tematika leidybą Lietuvoje, surengtas vasario 11 dieną prasidėjo nuo padėkos žodžių dviem didžiausiems garbaus amžiaus litvakų rašytojams Icchokui Merui ir Grigorijui Kanovičiui. Diskusijos moderatorė dr. Larisa Lempertienė perdavė visiems I. Mero prieš kelias dienas elektroniniu paštu atsiųstus linkėjimus, pastebėdama genialiojo romano Lygiosios trunka akimirką autoriaus asmeninį indėlį kuriant Lietuvos dalyvavimo Jeruzalės knygų mugėje tradicijas.

Grigory Kanovich 

Susitikimas su ypatinguoju diskusijos svečiu rašytoju Grigorijum Kanovičium, gyvenančiu Izraelyje nuo 1993-iųjų, tačiau jo gimtinėje Lietuvoje nepamirštu ir sugrįžtančiu vis naujomis knygomis, dalyvavusiems įsimins ilgam. Vienas labiausiai žinomų šiuolaikinių žydų rašytojų, keliolikos solidžių romanų, tapusių savotiška žydų litvakų biblija, autorius, įdomus dramaturgas, scenaristas, lietuvių literatūros vertėjas į rusų kalbą G.Kanovičius atvyko į lietuvių organizuojamą renginį, regis, vien tam, kad pasidalytų didžiule meile savo gimtinei Lietuvai, padėkotų už suteiktas sąlygas ir galimybes kurti. Rašytojas pabrėžė, kad būtent Lietuvoje jis galėjo gyventi pilnavertį kūrybinį gyvenimą, jaustis esąs reikalingas. Visas savo jėgas, išmintį ir įkvėpimą atidavęs tūkstantmečiam žydų dvasinės kultūros lobynui įamžinti, garbingo amžiaus sulaukęs rašytojas prisipažino, kad jau yra parašęs viską, ką norėjo ir atėjęs laikas padėti tašką. Ir nors diskusijos moderatorė priminė klausytojams, kad po geros savaitės vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje bus sutinkama naujausia Grigorijaus Kanovičiaus knyga Miestelio romansas, tad rašytojas tebėra tarp aktyviai kuriančių autorių, paskutiniai jo ištarti žodžiai skambėjo lyg atsisveikinimas. Lietuvos ambasadorius Darius Degutis, kuriam likimas lėmė Vilniuje gyventi kaimynystėje su rašytojo šeima ir draugiškai bendrauti su ja nuo vaikystės, pasakė atsakomąjį žodį, visų vardu nuoširdžiai padėkodamas G. Kanovičiui už visus jo nuveiktus darbus Lietuvos literatūros, teatro ir kino labui, už jidiš kultūros ir paveldo puoselėjimą, už žydų-lietuvių draugiškų santykių puoselėjimą.

Trumpas vaizdo įrašas iš diskusijos

 

Antroji diskusija skirta modernių knygų leidybos ir skaitmeninės žiniasklaidos galimybių Lietuvoje, įdomiausių lietuviškų elektroninių knygų pavyzdžių, tarp jų ir knygas Lietuvos žydų paveldo tematika, aptarimui. Ji telkėsi į leidybos ir kultūrinės komunikacijos naujoves Lietuvoje, jos galimybes ir perspektyvas, naujas prieigas ir projektus internete. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukacinę veiklą nupasakojo muziejaus atstovė dr. Kamilė Rupeikaitė. Elektroninės leidybos atstovas ir platintojas Darius Vosylius apžvelgė elektroninės leidybos situaciją Lietuvoje, pasaulines šios leidybos srities tendencijas, pademonstravo kelis įdomiausius vaikiškų animuotų knygelių pavyzdžius, specialiai šiai mugei parengtas Alfonso Eidinto, Laros Lempertienės, Menkės Katzo knygas, enciklopedinį leidinį „Garsūs Lietuvos žydai“. Šias „lKalvis“ komandos parengtas knygas jau galima rasti bent keliose pasaulinėse eKnygų parduotuvėse. Plojimų sulaukė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus užsakymu parengto filmo peržiūra: 15 minučių dokumentiniame siužete užfiksuotos muziejaus darbuotojų susitikimo su lietuvių nacionalistais akimirkos, jų pastangos susikalbėti, suderinti nesuderinamus požiūrius į nacionalistų lozungus ir jų naudojamą nacių simboliką.

Vakarais mugės temas pratęsdavo filmų peržiūros. Lietuva pirmą kartą surengė jas prestižiniame Jeruzalės kino centre ir kino archyve, kur įvyko kino režisieriaus Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo „Atminties dienos“ (1993), skirto Vilniaus geto sunaikinimo penkiasdešimtmečiui, demonstravimas. Ten pat parodytas ir Lilijos Kopač dokumentinis filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ (2012), kuriame vaizduojama dramatiška Holokaustą Lietuvoje išgyvenusios Kuklianskių šeimos išsigelbėjimo istorija. Filme panaudoti vienintelio po Holokausto išlikusio ir iki šiol gyvo šios istorijos liudininko Mošės Kuklianskio prisiminimai.

Pasak istorikės dr. Laros Lempertienės, „ruošdama Lietuvos leidinių, elektroninių išteklių bei edukacinių projektų žydų kultūros ir istorijos tematika pristatymą Jeruzalės knygų mugėje Lietuvos delegacija stengėsi jį padaryti aktualiu, šiuolaikiniu, įvairiapusiu, probleminiu, nevengiant aptarti skausmingus, neišspręstus žydų istorijos Lietuvoje įvykius“. Lietuvos renginiuose mugėje apsilankė tiek su Lietuva glaudžiai susiję žmonės iš įvairių Jeruzalės miestų, tiek apie Lietuvą daugiau norėjusi sužinoti publika, o demonstravimui atvežtos knygos buvo vartomos ir nagrinėjamos su nepaprastu susidomėjimu. Auditorijos reakcija į pristatytas Lietuvos pastangas įsisavinti ir deramai saugoti bei studijuoti žydų kultūros paveldą buvo teigiama, šilta, kupina simpatijos ir pagarbos Lietuvai,“ – grįžusi iš mugės teigia istorikė.

 

 

Photo: 
Eglė Deltuvaitė