Vaida Blažytė

Nuotraukos autorius: 
Algimantas Žižiūnas

Vaida Blažytė (gimė 1985 m. balandžio 12 d. Vilniuje) nuo pat vaikystės kurdavo istorijas ir jas užrašinėdavo. Baigė muzikos mokyklą, nors niekada nenorėjo tapti muzikante. Ėmė lankyti kino mėgėjų būrelį, filmavo trumpametražius filmus. 16-ieji jos gyvenimo metai buvo patys sėkmingiausi – jos sukurti filmai dalyvavo įvairiuose festivaliuose, mergina laimėjo keletą diplomų ir prizų. Tais pačiais metais dalyvavo 34-ajame Lietuvos moksleivių jaunųjų filologų konkurse ir prozos sekcijoje jos romanas Geltona pieva laimėjo pirmąją vietą.
Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoja kino vadybą.

Kritika: 

Vaidos Blažytės romanas Geltona pieva (2002) ... yra unikalus atvejis ne tik moksleiviškų konkursų istorijoje, bet ir lietuvių literatūroje. Būta jaunų poetų ir prozininkų, tačiau taip anksti subrendusių, kad šešiolikos metų parašytų normalų romaną ir galėtų būti vertinamas jau ne moksleiviškos kūrybos kontekste, – iki šiol neturėjome. 
Elena Nijolė Bukelienė, Proza ties tūkstantmečio riba. Kaunas, 2004

Vaidos Blažytės Geltona pieva ... iš esmės yra natūralus besiintegruojančios ir besiglobalizuojančios literatūros proceso produktas. Jame sudėti beveik visi nūdienos akcentai, būdingi labai jauniems žmonėms. Ekstravertiškas, trilerio bruožų turintis romanas su kinematografiška vaizdų seka. Kategoriškai netvirtinu, bet manau, kad stilius rašytojui yra įgimtas kaip pirmoji nuodėmė, ir jau pirmame kūrinyje matyti jo slinktys bei paralelės. Tikiuosi, kad V. Blažytei dėl paprasto, nepretenzingo, nemetaforiško, bet pakankamai įtaigaus, gyvenimiško, neapkabinėto kalbos „makaronais“ stiliaus ateity nereiks nei labai graužtis, nei atgailauti.
Renata Šerelytė, rašytoja, Literatūra ir menas. 2002 m. gruodžio 6 d.

Bibliografija: 

Geltona pieva: [romanas]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Ieškojimai: [romanas]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.

Lenkiškai:
Żółta łąka, przełoźyła: Izabela Korybut-Daszkiewicz. Warszawa : Jacek Santorski & Co, 2007.