Įvadiniame knygos tekste „Bijok artimo savo“ Ivaškevičius prisipažįsta, kad „artimųjų buvimas kartais šiek tiek ima varginti, nes jie sukuria iliuziją, kad be jų įsikišimo jūsų gyvenimas nebetektų prasmės“. Ar šiuolaikiniame pasaulyje dar aktualios artimo-svetimo kategorijos ir ar įmanoma gyventi nepažeidžiant kito žmogaus laisvės – klausimai, į kuriuos autorius neduoda atsakymų, bet primena, kad „tikrinti verta“.
Trilogijos pjeses sieja žmonių artumo-svetimumo tema, kartojasi pagrindinių personažų vardai. Pjesėje „Kaimynas“ daugiabučio namo gyventojai apgyvendina Silviją greta Leono buto, tikėdamiesi gauti įrodymų, jog Leonas yra kaimyno žudikas. Siekdami būti kartu, jiedu išvyksta į Australiją, tačiau artumo išsaugoti nepavyksta. Pjesėje „8-230, tai aš“ Leonas ir Silvija atsitiktinai susitinka per laidotuves ir vėl išsiskiria; personažų likimus fatališkai veikia nuotraukoje užfiksuotų žmonių likimai. Pjesėje „Malyš“ Lionia (tai transformuotas Leono vardas) karo atbloškiamas į Silvijos namus Lietuvoje; jos tėvas, ištremtas į Sibirą, užmezga ryšį su Lionios motina. Paraleliai pateikiami skirtingose erdvėse vykstantys veiksmai, lietuvių kalba maišosi su rusų; personažai bendrauja skiriami didžiulių atstumų.
Iškaidyto pasaulio jauseną atitinka fragmentuota dramų kompozicija, atsiverianti „pasaulio trūkiams“ ir asociatyviam mąstymui, kuris formuoja interpretacinę suvokėjo erdvę.
...M. Ivaškevičiaus pjesė „Malыš“ (pirmiausia tekstas, nes nemačiau spektaklio) yra geriausia, ką kol kas yra tekę matyti literatūroje, o gal apskritai mene, tokia sunkiai suvirškinama tema kaip tremtis, lietuvių tremtis po II pasaulinio karo. Naujos kalbos, šiuolaikinio mąstymo atžvilgiu.
Sigitas Parulskis, Šiaurės Atėnai, 2002 m. birželio 9 d.
„Malyš“, dvikalbė pjesė, parašyta rusų ir lietuvių kalbų dialogais, itin nudžiugino pernykštės Naujosios dramos akcijos žiūrovus. Taupi, lakoniška ir drauge kiek poetiška pjesė kalba apie dramatiškus tautai tremties ir okupacijos metus per dviejų šeimų istoriją.
Vaidas Jauniškis, Kauno diena, 2002 m. sausio 12 d.
Pjesei „Malыš“ pavyko išgauti stiprų emocinį efektą, pavyko išreikšti ir veikėjų charakterius, taip pat jų santykius ir tik vėliau prasiskverbti į tremties Rusijon temą. Visa tai didesnės dramaturgo brandos dėka.
Irena Jomantienė, Lithuania in the World, 2002, Nr. 3
Įsikniaubįs į žolį
miršta mažas Kukutis,
susirietįs – lyg bitė prie avilio.
Paskutinį kartą atsikvepia,
įtraukdamas į save viso gyvenimo gėrį.
...............
Miršta ten, kur jo niekad nebus:
ekspresų languos, posėdžių salėse,
miršta žodžiams, vaikams, Antarktidai,
Araratui, Australijai, Andų kalnams,
miršta visam pasauliui...
Virš horizonto patekėjus žvaigždė
į begalybę
transliuoja amžiną mirtį.
.............................
