Geltona pieva

Vaida Blažytė

Blažytės debiutinis romanas Geltona pieva kritikus ir skaitytojus nustebino jaunos rašytojos sugebėjimu suvaldyti romano formą ir sėkmingai atskleisti skaudžią ir sudėtingą temą – tarp jaunimo plintančią narkomaniją. Pagrindinis romano veikėjas, septyniolikmetis Tadas, pasakoja apie savo jaunystę – tėvų, draugų, mylimosios ir normalaus gyvenimo netekimo istoriją. Nuoseklus chronologinis pasakojimas ir paprastas stilius iškalbingai kontrastuoja su nepaprastais ir tragiškais romanų veikėjų išgyvenimais, narkotinėmis haliucinacijomis, desperatiška degradacija, žiauriu gatvės gyvenimu, neviltimi ir agresija. Mėginimai susikurti namus ir pradėti gyventi normalų gyvenimą – tik iliuzija. Tado bei Gretės meilės istorijai neskirta laiminga pabaiga, tai tik laikinas trumpų palaimos ir kančios akimirkų kaleidoskopas.

Leidykla: 
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Žanras:

Leidimo metai: 
2002
ISBN: 
9986-39-235-5
Puslapių skaičius: 
237
Kritika: 

Vaidos Blažytės romanas Geltona pieva yra jauno žmogaus romanas apie jauną žmogų, turbūt ir skirtas visų pirma jaunam žmogui.
Dainius Vaitiekūnas, www.literatura.lt. 2004 m. gegužės 31 d. 

Tikrai džiugina jaunos autorės drąsa imtis sudėtingos gatvės vaikų temos. Našlaitystė, abejingumas mokyklai, benamių dalia, narkomanija, keblūs santykiai, neišvengiamas vienišumas ir didžiulis meilės poreikis – visa tai stebėtinai taikliai apčiuopta ir įsijaučiant aprašyta.
Jūratė Sprindytė

Vaidos Blažytės romanas Geltona pieva (2002) [...] yra unikalus atvejis ne tik moksleiviškų konkursų istorijoje, bet ir lietuvių literatūroje. Būta jaunų poetų ir prozininkų, tačiau taip anksti subrendusių, kad šešiolikos metų parašytų normalų romaną ir galėtų būti vertinamas jau ne moksleiviškos kūrybos kontekste, – iki šiol neturėjome.
Elena Nijolė Bukelienė, Proza ties tūkstantmečio riba, Kaunas, 2004

Vaidos Blažytės Geltona pieva [...] iš esmės yra natūralus besiintegruojančios ir besiglobalizuojančios literatūros proceso produktas. Jame sudėti beveik visi nūdienos akcentai, būdingi labai jauniems žmonėms. Ekstravertiškas, trilerio bruožų turintis romanas su kinematografiška vaizdų seka. Kategoriškai netvirtinu, bet manau, kad stilius rašytojui yra įgimtas kaip pirmoji nuodėmė, ir jau pirmame kūrinyje matyti jo slinktys bei paralelės. Tikiuosi, kad V. Blažytei dėl paprasto, nepretenzingo, nemetaforiško, bet pakankamai įtaigaus, gyvenimiško, neapkabinėto kalbos „makaronais“ stiliaus ateity nereiks nei labai graužtis, nei atgailauti.
Renata Šerelytė, rašytoja, Literatūra ir menas, 2002 m. gruodžio 6 d.

Nežinau, kaip jis geriausiai pasiekiamas, nežinau, kas lemia kūrinio įtikinamumą, bet būtent dėl šių ypatybių vertinu jaunos autorės V.Blažytės romaną „Geltona pieva“ (2002), pasakojantį apie aitrų jaunuolių marginalų pasaulį. Juk dėl autentikos, kuri sukuriama ne vien iš faktografinių detalių ar intarpų, o visų pirma rodant individualias reakcijas, ir tapo tokia populiari šiandien eseistika.
Algis Kalėda, Literatūra ir menas, 2003 m. kovo 7 d.