Rašytojai

Neringa Abrutytė

Neringa Abrutytė – poetė. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Debiutavo 1995 m. eilėraščių rinkiniu „Rojaus ruduo“. Vėliau išleido dar dvi poezijos knygas: „Iš pažintis“ (1997) ir „Neringos M.“ (2003). Kurdama „nepoeziją“, sintaksiškai sutraukdama sakinį, teiginį paversdama klausimu, trumpindama žodžius, sąmoningai erzina literatūros tradiciją.

Gintarė Adomaitytė

Gintarė Adomaitytė – prozininkė, eseistė. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, dirbo įvairiose redakcijose. Nuo 1999-ųjų laisva rašytoja. Kuria prozą vaikams ir suaugusiems, dokumentinių bei vaidybinių filmų scenarijus, radijo pjeses. Savo tekstus skelbia kultūros savaitraščiuose Šiaurės Atėnai, Gimtasis žodis ir kt.
Lietuvos rašytojų sąjungos bei IBBY Lietuvos skyriaus narė. 2003 m. G. Adomaitytė išleido knygą apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį Kelio dulkės, baltos rožės, už kurią jai įteikta Vaižganto premija. 2005 m. pasirodė pirmasis šios kūrėjos romanas Gėlių gatvė.

Jonas Aistis

Jonas Aistis (1904–1973) – poetas, eseistas. Iki 1940 m. pasirašinėjo Kossu-Aleksandravičiaus ir Kuosa-Aleksandriškio slapyvardžiu. Kaune baigė gimnaziją, Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką, Grenoblio universitete – prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo Nicos archyve ir Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje. 1946 m. persikėlė į JAV. Marianapolio kolegijoje dėstė lietuvių kalbą, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Pirmoji knyga – eilėraščių rinkinys „Eilėraščiai“ (1932). Vėliau dar išleido poezijos rinkinių, esė knygų.

Eugenijus Ališanka

Eugenijus Ališanka – poetas, vertėjas, eseistas. Vilniaus universitete baigė Matematikos fakultetą. Dirbo Kultūros ir meno institute moksliniu bendradarbiu, 1994–2002 m. – LRS tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 2003 m. dirba žurnalo Vilnius, leidžiamo anglų ir rusų kalbomis, vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, PEN klubo narys.

Arnas Ališauskas

Arnas Ališauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – teatro kritiką. Dirbo literatūros apžvalgininku Lietuvos kultūrinėje spaudoje, scenaristu televizijoje. Spaudoje nuo 1992-ųjų skelbia eilėraščius, literatūros kritinius ir apžvalginius straipsnius, eseistiką. Išleido dvi poezijos knygas „Prisukama karalystė“ (1996) ir „Rentgeno nuotraukų albumas“ (2007).

Alfonsas Andriuškevičius

lfonsas Andriuškevičius – poetas, eseistas, dailėtyrininkas. Dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas. Keturių eilėraščių rinktinių, originalių dailėtyros, kultūrologijos darbų autorius. Savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs nemažai įdomių esė, knygų recenzijų.

Juozas Aputis

Juozas Aputis (1936–2010) – prozininkas, vertėjas. Debiutavo mažosios prozos rinkiniu „Žydi bičių duona“ (1963). Vėliau išleido daug novelių, apysakų, apsakymų rinkinių, romaną „Smėlynuose negalima sustoti“ (1996). 1986 m. mažosios prozos rinkinys „Gegužė ant nulūžusio beržo“ (1986) apdovanotas Nacionaline premija, 2005 m. už novelių knygą „Vieškelyje džipai“ (2005) paskirta LR Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Elena Baliutytė

Elena Baliutytė – literatūros tyrinėtoja, kritikė. 1977 m. baigė Vilniaus universitete lituanistiką. Nuo 1977 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Humanitarinių mokslų daktarė (1986). Tyrinėja šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir literatūros kritiką.

Ugnė Barauskaitė

Ugnė Barauskaitė – prozininkė, žurnalistė. Vytauto Didžiojo universitete studijavo meno istoriją. Baigusi studijas dirbo žurnaliste jaunimo savaitraštyje, televizijos laidų redaktore, vedė radijo laidas. Debiutavo 2002 m. romanu „O rytoj vėl reikės gyventi“, 2005 m. išleistas antrasis jaunos autorės romanas „Dešimt.“
Prozininkė gyvena ir dirba Vilniuje.

Gintaras Beresnevičius

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) – prozininkas, publicistas, eseistas, religijotyrininkas. Etnologijos daktaras. Dėstė įvairiose Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją etc. Išleido ne vieną mokslinę knygą, pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje.

Puslapiai