Įsikniaubįs į žolį miršta mažas Kukutis, susirietįs – lyg bitė prie avilio. Paskutinį kartą atsikvepia, įtraukdamas į save viso gyvenimo gėrį. ............... Miršta ten, kur jo niekad nebus: ekspresų languos, posėdžių salėse, miršta žodžiams, vaikams, Antarktidai, Araratui, Australijai, Andų kalnams, miršta visam pasauliui...
Virš horizonto patekėjus žvaigždė į begalybę transliuoja amžiną mirtį. .............................