Rašytojai

Jurgis Kunčinas

Jurgis Kunčinas (1947–2002 m.) – poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas. Vilniaus universitete studijavo vokiečių filologiją. Pirmoji publikacija pasirodė 1968 m. Nuo 1977 m. išleido šešias poezijos knygas, septynias apsakymų, novelių vaikams ir eseistikos knygas bei šešis romanus.

Herkus Kunčius

Herkus Kunčius – prozininkas, eseistas, dramaturgas. Vilniaus valstybiniame dailės institute baigė menotyros studijas. Dirbo redaktoriumi kultūrinėje spaudoje, rengdavo meno projektus. Debiutavo 1996 m. romanu „Ir dugnas visada priglaus“. Nuo 2000-ųjų H. Kunčius yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Darius Kuolys

Darius Kuolys – kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas (1985) ir nuo tų pačių metų jame dėstė; humanitarinių mokslų daktaras, docentas. 1988–1990 m. su kitais jaunosios kartos humanitarais nelegaliai leido kultūrinį žurnalą „Sietynas“. 1990–1993 m. buvo Švietimo ir kultūros ministras, vėliau dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1998–2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas.

Algirdas Landsbergis

Algirdas Landsbergis – dramaturgas, prozininkas, kritikas. Studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur tęsė studijas Mainzo universitete, vėliau Niujorke, Kolumbijos universitete. Dėstė JAV universitetuose. Skelbė straipsnius „Literatūros lankuose“, amerikiečių spaudoje. Nuo 1974 m. kalbėjo per „Amerikos balsą“ ir „Laisvąją Europą“. Kūriniai apdovanoti įvairiomis Amerikos lietuvių bendruomenės premijomis: „Kelionė“ – „Draugo“ romano premija (1954), „Penki stulpai turgaus aikštėje“ – Lietuvių bendruomenės dramos premija (1958), „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“ – Lietuvių rašytojų draugijos premija (1980). Pjesė „Penki stulpai turgaus aikštėje“ pastatyta Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre (1990).

Vytautas V. Landsbergis

Vytautas V. Landsbergis - poetas, prozininkas, kino ir teatro režisierius. Baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete, studijavo kino režisūrą Tbilisio (Gruzija) Šota Rustavelio teatro institute, vėliau gilino kino žinias pas J. Meką „Anthology Film Archives“ Niujorke, dar vėliau Lenkijoje – pas K. Kiesliovskį ir K. Zannussį. V. V. Landsbergis parašė keletą poezijos knygų, išleido nemažai pasakų vaikams knygelių, taip pat yra parašęs pjesių, kai kurias iš jų pats režisavęs įvairiuose Lietuvos teatruose.1993 m. V. V. Landsbergio pasakų knyga „Rudnosiuko istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o 2004 m. jo ir dailininkės Sigutės Ach knyga „Arklio Dominyko meilė“ išrinkta paskelbta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams.

Juozas Lukša-Daumantas

Juozas Lukša-Daumantas – atsiminimų knygos Partizanai autorius, pasirašęs Daumanto slapyvardžiu. 1940 m. baigė gimnaziją ir, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į rezistencinę kovą, buvo suimtas; karui prasidėjus, išėjo į laisvę, studijavo architektūrą Kauno universitete, dalyvavo antinaciniame pasipriešinime. „Birutės“ partizanų rinktinės vadas, laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, Vyriausio Ginkluotųjų Partizanų Štabo adjutantas, Lietuvos Partizanų Sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. Paryžiuje baigė žvalgybos mokyklą, parašė atsiminimus apie Lietuvos laisvės kovas „Partizanai už geležinės uždangos“

Algimantas Mackus

Algimantas Mackus – poetas, kritikas eseistas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Studijavo Roosvelto universitete Čikagoje. Debiutavo tradicinės lyrikos rinkiniu „Elegijos“ (1950 m., Algimanto Pagėgio slapyvardžiu). Vėliau išleido dar kelias poezijos knygas, parašė dramą, yra išvertęs Rytų poetų, B. Pasternako poezijos, paskelbė recenzijų, literatūros ir meno kritikos straipsnių, eseistikos, publicistikos.

Aidas Marčėnas

Aidas Marčėnas – poetas, eseistas, literatūros kritikas. Studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje ir Klaipėdoje. Nuo 1993 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Kurį laiką „Literatūroje ir mene“ ir „Šiaurės atėnuose“ rengė periodines literatūros apžvalgas, „Metų“ literatūriniam žurnalui – poezijos knygų recenzijas.
Debiutavo eilėraščių knyga „Šulinys“ (1988), kuri 1989 m. pelnė Zigmo Gėlės premiją už geriausią metų debiutą. 1994 m. su poezijos rinktine „Dulkės“ (1993) tapo „Poezijos pavasario“ laureatu. 1999 m. apdovanotas J. Lindės-Dobilo premija, o 2005 m. tapo Nacionalinės premijos laureatu.

Justinas Marcinkevičius

Justinas Marcinkevičius – poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo Genio ir Pergalės redakcijose, buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Prašau žodžio“ (1955). Už kūrybą Just. Marcinkevičius apdovanotas Lietuvos TSR valstybine premija (1957 ir 1968), Nacionaline premija (2001), tarptautinėmis J. G. Herderio (1998) ir Baltijos Asamblėjos (2001) premijomis, taip pat apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio (1992) ir I laipsnio (1997) ordinais.

Birutė Marcinkevičiūtė

Birutė Marcinkevičiūtė – poetė, aktorė. Baigė J. Naujalio meno mokyklą, studijavo Sankt Peterburgo teatro, muzikos ir kinematografijos institute. Nuo 1993 m. – Vilniaus akademinio, vėliau – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė. Debiutavo 1995 m. eilėraščių rinkiniu „Neišsiųsti laiškai“. 1999 m. išleido kelionės į Japoniją įspūdžiais paremtą esė knygą „Kokoro“, 2001 m. pasirodė antroji poezijos rinktinė „Solo“, o 2007 m. išleido dienoraščių iš kelionių po Rytų kraštus knygą „Cinamonu kvepiantys namai“.

Puslapiai