Proza

Jutta Noak

Jutta Noak (autorinis pseudonimas) Vaitkienė – gydytoja, rašytoja, Hamburgo autorių susivienijimo ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1965 m. baigė Kauno medicinos akademiją ir ilgus metus dirbo gydytoja. Priklausė medikų rašytojų susivienijimui, tačiau publikacijos periodikoje ir pirmoji novelių knygutė išėjo tik po Lietuvos išsivadavimo („Uždaras ratas“, išleista 1992).

Juozas Baltušis

Juozas Baltušis – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Po pirmojo Pasaulininio karo grįžo į Lietuvą, apsigyveno Puponyse, Kupiškio rajone. Vėliau persikėlė į Kauną. 1923 m. paskatintas Kazio Borutos pradėjo rašyti ir debiutavo apsakymų almanache „Darbas“. Pirmasis apsakymų rinkinys Savaitė prasideda gerai pasirodė 1940 metais. 1940–1941 m. iškilo į pagrindinių sovietinės santvarkos rėmėjų gretas.

Balys Sruoga

Balys Sruoga – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1914 įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose, o 1921 m.išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Ričardas Kalytis

Kalytis, Ričardas (gimė 1932 kovo 31 d. Kauliniškyje, Utenos r.) – prozininkas, memuaristas. 1949 m. su motina ištremtas į Sibirą, dirbo kolchoze, miškų ūkyje, fabrikuose. 1961 baigė vakarinį Irkutsko politechnikos institutą. Grįžęs į Lietuvą (1961), dirbo konstruktoriumi Vilniaus gamyklose, 1977–1993 – Elektros suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo instituto sektoriaus vadovas. Technikos mokslų dr. (1993), 30 išradimų autorius, paskelbęs apie 30 mokslinių straipsnių.

Kristina Sabaliauskaitė

Kristina Sabaliauskaitė – rašytoja, dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė. Baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 2002 dirba „Lietuvos ryto“ užsienio korespondente, gyvena tarp Londono ir Vilniaus.
2008 m. debiutavo istoriniu romanu „Silva rerum“ (išleido „Baltos lankos“), tapusiu aštuonių leidimų sulaukusiu bestseleriu, pripažintu „literatūros įvykiu“ Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorikų, romanas skaitytojus įtraukia į autentišką, daugiasluoksnį, magišką XVII a. (1659–1667) LDK bajorų pasaulį.

Mari Poisson

Mari Poisson – poetė, rašytoja, fotografė. 1972 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetą, kur įsigijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Mokytojavo, dirbo bibliotekininke. Pirmąjį eilėraštį paskelbė Nemuno žurnale (1981). 1987 m. išleido pirmąją poezijos knygą Dvišalis eismas, kuri buvo apdovanota Zigmo Gėlės premija kaip geriausias metų debiutas.

Dalia Staponkutė

Dalia Staponkutė – esė rašytoja, vertėja. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) universitete studijavo filosofiją. Dėstė filosofiją Šiaulių universitete. Griuvus Berlyno sienai išvyko į Angliją, 1989 m. apsigyveno į Kipre. Už savo intelektinę ir akademinę veiklą įgijo Lyginamųjų kultūros studijų daktaro laipsnį, šiuo metu Kipro universitete dėsto vertimo teoriją, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose akademiniuose projektuose.

Rūta Šepetys

Rūta Šepetys lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja. Hilsdeilo (Hillsdale) kolegijoje studijavo tarptautinių finansų mokslus, pastaruosius dvidešimt metų dirba muzikos industrijoje, padėdama skleistis dainininkų ir muzikantų kūrybinėms karjeroms. Pirmąjį savo romaną „Tarp pilkų debesų“ (2011) parašė įkvėpta didelio noro ir ryžto papasakoti pasauliui nutylėtus Lietuvos istorijos puslapius, Stalino režimo padarinius: trėmimus į Sibirą, prievartinį darbą, nežmoniškas gyvenimo sąlygas ir mirtį nežinioje.

Antanas Škėma

Antanas Škėma (1910–1961) – rašytojas, dramaturgas, aktorius, režisierius. Nepriklausomoje Lietuvoje kurį laiką studijavo mediciną ir teisę, mokėsi dramos studijoje, dirbo aktoriumi ir režisieriumi. 1949 m. išvyko į JAV, aktyviai tęsė teatrinę ir kultūrinę veiklą. Vaidino Čikagos teatre, Bostono dramos sambūrio pastatymuose. Debiutavo novelių rinkiniu „Nuodėguliai ir kibirkštys“ (1947). Daugiausiai dėmesio sulaukė romanas „Balta drobulė“, pirmąkart išleistas 1958 m.

Antanas Šileika

Antanas Šileika – lietuvių išeivių šeimoje gimęs Kanados rašytojas. Po studijų Toronto universitete, keletą metų gyveno Paryžiuje, ten studijavo prancūzų kalbą, dirbo anglų kalbos mokytoju ir literatūrinio žurnalo „Paris Voices“ (Paryžiaus balsai) redakcijoje. 1979 m. grįžo į Kanadą. Dirbo Humberio kolegijos (Humber College) meno direktoriumi, iki 1988 m. redagavo Kanados literatūrinį žurnalą „Descant.“ 1994 m. išleido pirmąjį savo romaną „Dinner at the End of the World“, kurio istorija susijusi su pasaulinio atšilimo problematika.

Petras Cvirka

Petras Cvirka – prozininkas, poetas, laikomas socialistinio realizmo pradininku Lietuvoje. 1928 išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Pirmosios mišios“, kurį už socialistinius šūkius konfiskavo cenzūra. Pirmasis apsakymų rinkinys „Saulėlydis Nykos valsčiuje“ išėjo 1930 m. Daug rašė vaikams. Aktyvus kairiosios orientacijos žurn. „Trečias frontas“ bendradarbis, trečiafrontininkų sambūrio dalyvis. 1931–1932 m. rašytojas gyveno Paryžiuje, kur studijavo literatūrą ir meną.

Alfonsas Andriuškevičius

lfonsas Andriuškevičius – poetas, eseistas, dailėtyrininkas. Dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas. Keturių eilėraščių rinktinių, originalių dailėtyros, kultūrologijos darbų autorius. Savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs nemažai įdomių esė, knygų recenzijų.

Gintarė Adomaitytė

Gintarė Adomaitytė – prozininkė, eseistė. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, dirbo įvairiose redakcijose. Nuo 1999-ųjų laisva rašytoja. Kuria prozą vaikams ir suaugusiems, dokumentinių bei vaidybinių filmų scenarijus, radijo pjeses. Savo tekstus skelbia kultūros savaitraščiuose Šiaurės Atėnai, Gimtasis žodis ir kt.
Lietuvos rašytojų sąjungos bei IBBY Lietuvos skyriaus narė. 2003 m. G. Adomaitytė išleido knygą apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį Kelio dulkės, baltos rožės, už kurią jai įteikta Vaižganto premija. 2005 m. pasirodė pirmasis šios kūrėjos romanas Gėlių gatvė.

Vytautas V. Landsbergis

Vytautas V. Landsbergis - poetas, prozininkas, kino ir teatro režisierius. Baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete, studijavo kino režisūrą Tbilisio (Gruzija) Šota Rustavelio teatro institute, vėliau gilino kino žinias pas J. Meką „Anthology Film Archives“ Niujorke, dar vėliau Lenkijoje – pas K. Kiesliovskį ir K. Zannussį. V. V. Landsbergis parašė keletą poezijos knygų, išleido nemažai pasakų vaikams knygelių, taip pat yra parašęs pjesių, kai kurias iš jų pats režisavęs įvairiuose Lietuvos teatruose.1993 m. V. V. Landsbergio pasakų knyga „Rudnosiuko istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o 2004 m. jo ir dailininkės Sigutės Ach knyga „Arklio Dominyko meilė“ išrinkta paskelbta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams.

Birutė Jonuškaitė

Birutė Jonuškaitė – prozininkė, publicistė ir poetė. Baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. Dirbo Lenkijoje Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuvių tautinės mažumos leidinyje „Aušra“. Nuo 1985 metų gyvena Lietuvoje. Septynerius metus buvo populiaraus žurnalo „Šeima“ vyriausia redaktore, 2002 m. liepos mėnesį parengė spaudai naują žurnalą – „Šeima ir pasaulis“. Nuo 2003 sausio dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos Valdybos sekretore, o nuo 2003m. gruodžio iki šiol eina Sąjungos pirmininko pavaduotojos pareigas.

Stepas Zobarskas

Stepas Zobarskas – prozininkas, vertėjas. 1936–1939 m. Paryžiuje studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, po karo tęsė studijas Heidelbergo ir Niujorko universitetuose. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, žurnalų „Šviesos keliai“ ir „Žiburėlis“ redakcijose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1947 m. iki mirties gyveno JAV. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau vadinosi „Manyland Books“), kur leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus anglų kalba. Redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“.

Dovilė Zelčiūtė

Dovilė Zelčiūtė – poetė. Vilniaus universitete Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Šiuo metu dirba Kauno kultūros ir meno savaitraštyje „Nemunas“, rengia meno skyriaus publikacijas. Debiutavo 1991 m. eilėraščių knyga „Akligatvio erdvė“. Už knygą „Lapkričio pratimėliai“ 2004 m. poetei buvo paskirta S. Nėries vardo premija, o poezijos rinktinė „Atgal į vandenį“ 2005 m. buvo apdovanota J. Lindės-Dobilo premija.

Aistė Vilkaitė

Aistė Vilkaitė – prozininkė. 2007 m. baigė Panevėžio Vytauto Žemkalnio ginaziją. Studijuoja bioinformatiką Vilniaus universitete. Rašyti pradėjo būdama keturiolikos. 2004 m. už poeziją buvo apdovanota „Panevėžio literatūrinės žiemos“ premija. Eilėraščiai buvo publikuoti mokyklos laikraštyje „Svirtis“ ir internetinėje kūrybos svetainėje „Rasyk.lt“. 2007 m. debiutavo romanu „Nojus ir Ema“, kuris Lietuvos moksleivių jaunųjų filologų konkurse laimėjo pirmąją vietą.

Jaroslavas Melnikas

Jaroslavas Melnikas – rašytojas ir filosofas, prozos, filosofijos, kritikos knygų, išleistų Lietuvoje ir už Lietuvos ribų bei sulaukusių gerų užsienio kritikų atsiliepimų, autorius. Romanas „Les Parias d’Eden“ (Išguitieji iš Edeno) buvo išleistas prancūzų kalba vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų. 2008 m. gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją, 2009 m. – pirmą premiją už geriausią metų apsakymą. Knygos buvo du kartus išrinktos į „Metų knygos“ penketuką (2007 – „Pasaulio pabaiga“, 2009 – „Tolima erdvė“). 2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įtraukė knygą Kelias į rojų į kūrybingiausių 2010 m. knygų dvyliktuką, tais pačiais metais ši knyga nominuota Europos knygos prizui (Europe book prize).

Kazys Saja

Kazys Saja – dramaturgas, prozininkas. 1954 m. baigė Klaipėdos Mokytojų institutą, vėliau studijavo lietuvių filologiją Vilniaus pedagoginiame institute. Kovo 11-osios akto signataras. Debiutavo kaip komedijų autorius. Vėliau kūrė apsakymus, pjeses, komedijas, knygas vaikams. Yra pelnęs daugelį prestižinių apdovanojimų.

Rolandas Rastauskas

Rolandas Rastauskas – poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas. Baigė anglistiką Vilniaus universitete. Klaipėdos universiteto docentas. Debiutavo eilėraščių knyga „Albumas“ (1987). Išleido dar kelias poezijos knygas, parašė pjesių ir scenarijų dramos teatrams, išleido esė ir pjesių rinkinius.
2001 m. R. Rastauskui paskirta LR Kultūros ministerijos premija už geriausią metų kultūrinę publicistiką, 2006-aisiais – Ievos Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“.

Sigitas Poškus

Sigitas Poškus – poetas, prozininkas. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Ilgus metus dirbo pedagoginį darbą, Šiaulų ir Klaipėdos universitetuose skaitė paskaitas apie vaikų literatūrą. Taip pat dirbo žurnalistinį darbą įvairiuose dienraščiuose ir savaitraščiuose, yra kelių knygų redaktorius. Paskelbė metodinės literatūros. S. Poškus taip pat rengia literatūrinės kūrybos seminarus ir pamokas Klaipėdos moksleiviams. Nuo 1991 m. dirba Klaipėdos menininkų namuose.

Danielius Mušinskas

Danielius Mušinskas – rašytojas, novelistas. 1974 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Mokytojavo Tryškiuose, vėliau dirbo „Jaunimo gretų“ ir „Pergalės“ žurnaluose. Nuo 1994 m. „Metų“ mėnraščio vyriausiasis redaktorius. 1996–2001 m. žurnalistų etikos inspektorius. Išleido keturis novelių rinkinius bei rinktinę „Kalno saugotojas“, kurią literatūros kritikai išrinko geriausia 2006 metų prozos knyga Lietuvoje. Už novelių rinkinį „Šviesa virš Tausalo“ 1988 m. paskirta Žemaitės literatūrinė premija.

Vytautas Martinkus

Vytautas Martinkus – rašytojas, socialinių mokslų daktaras, docentas, visuomenės veikėjas. 1965 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą. 1966–1971 m. ir 1982–1986 m. šiame institute dėstė filosofiją. Nuo 1994 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete. Išleido apsakymų, apysakų, eseistikos rinkinių, penkis romanus. Už romaną „Medžioklė draustinyje“ V. Martinkui skirta 1985 m. Valstybinė premija, už romaną „Simonija“ 1997 m. – Juozo Paukštelio literatūrinė premija, 2003 m. už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus paskirta LR Vyriausybės meno premija.

Gabrielė Klimaitė

Gabrielė Klimaitė – prozininkė, eseistė. Rašyti prozą pradėjo dar mokydamasi mokykloje, laimėjo novelės konkursą, 1995 metais jos pirmieji kūriniai buvo išspausdinti „Klaipėdos“ laikraščio literatūros leidinyje „Gintaro lašai“, 1998-aisiais ji tapo Lietuvos jaunųjų filologų konkurso laureate. Prieš išleidžiant pirmąją novelių bei esė knygą „Liūdnas malonumas“ (2005), Klimaitės kūriniai buvo publikuojami šalies kultūrinių žurnalų puslapiuose.

Sara Poisson

Sara Poisson – poetė, prozininkė, eseistė, fotografė. 1990 metais baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalistės specialybę. Dirbo dokumentinių filmų bei radijo laidų redaktore, dienraščio Lietuvos rytas korespondente. Nuo 2001 metų – Mažeikių literatų klubo narė, nuo 2002 metų – viceprezidentė, nuo 2003 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Paulina Eglė Pukytė

Paulina Eglė Pukytė – menininkė, rašytoja, eseistė, kultūros komentatorė. Baigė Vilniaus Dailės Akademiją, Londono karališkajame meno koledže apsigynė magistro laipsnį. 2001–2003 ir 2006 m. dėstė Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute. Kuria tarpdisciplininį meną daugiausia judančio vaizdo ir rastų artefaktų priemonėmis. Išleido dvi grožines knygas: „Jų papročiai“ (2005) ir „Netikras zuikis“ (2008), pastaroji buvo išrinkta į Metų knygos penketuką.

Jurgis Jankus

Jurgis Jankus – prozininkas, dramaturgas, eseistas. Mokėsi Kėdainių ir Šiaulių mokytojų seminarijose, 1929 m. buvo pradėjęs studijuoti germanistiką ir pedagogiką Lietuvos universitete (Kaunas). Mokytojavo kaimo mokyklose. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Vokietijoje dėstė lietuvių gimnazijoje. 1950 m. išvyko į JAV, dirbo fabrike. Prieškaryje išleido romanus „Egzaminai“ ir „Be krantų“.

Giedra Radvilavičiūtė

Giedra Radvilavičiūtė – prozininkė, eseistė. Debiutavo kaip apsakymų rašytoja 1986 m., tačiau tikrasis žingsnis į lietuvių literatūrą žengtas 1999 m., kai kultūrinėje spaudoje pradėjo skelbti esė.
2002 m. penkios esė paskelbtos kolektyviniame esė rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti“.

Viktorija Ivanova

iktorija Ivanova yra viena jauniausių pastaruoju metu debiutavusių ir kritikos pastebėtų rašytojų. Ivanova mokosi paskutinėje vienos Klaipėdos gimnazijos klasėje. Du kartus dalyvavo ir pelnė prizines vietas respublikiniame jaunųjų filologų konkurse. Kuria trumpus prozos tekstus ir dramas, vaidina Klaipėdos vaikų ir jaunimo teatre „Aušra“. Galvoja apie režisūros arba literatūros studijas.
Pirmoji knyga Girgždantis žvirgždas pasirodė 2006.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Proza