Negrožinė kūryba

Balys Sruoga

Balys Sruoga – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, publicistas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1914 įstojo į Petrogrado miškų institutą, vėliau studijavo literatūrą Petrogrado ir Maskvos universitetuose, o 1921 m.išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Ričardas Kalytis

Kalytis, Ričardas (gimė 1932 kovo 31 d. Kauliniškyje, Utenos r.) – prozininkas, memuaristas. 1949 m. su motina ištremtas į Sibirą, dirbo kolchoze, miškų ūkyje, fabrikuose. 1961 baigė vakarinį Irkutsko politechnikos institutą. Grįžęs į Lietuvą (1961), dirbo konstruktoriumi Vilniaus gamyklose, 1977–1993 – Elektros suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo instituto sektoriaus vadovas. Technikos mokslų dr. (1993), 30 išradimų autorius, paskelbęs apie 30 mokslinių straipsnių.

Kristina Sabaliauskaitė

Kristina Sabaliauskaitė – rašytoja, dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė. Baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 2002 dirba „Lietuvos ryto“ užsienio korespondente, gyvena tarp Londono ir Vilniaus.
2008 m. debiutavo istoriniu romanu „Silva rerum“ (išleido „Baltos lankos“), tapusiu aštuonių leidimų sulaukusiu bestseleriu, pripažintu „literatūros įvykiu“ Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorikų, romanas skaitytojus įtraukia į autentišką, daugiasluoksnį, magišką XVII a. (1659–1667) LDK bajorų pasaulį.

Kostas Ostrauskas

Kostas Ostrauskas – dramaturgas, literatūros kritikas. Pasirašinėjo Andriaus Baltaragio slapyvardžiu. Kauno jaunimo teatro aktorius, 1946–1949 m. studijavo Pabaltijo universitete Hamburge, 1949 m. atvyko į JAV, 1952 m. baigė lituanistikos ir slavistikos studijas Pensilvanijos universitete (vienas iš paskutiniųjų V. Krėvės studentų). Scenai pradėjo rašyti nuo 1951 m., per kitus tris dešimtmečius jo parašytų dramų kiekis išaugo keleriopai, o talentas sužibėjo daugybe naujų spalvų. Savito teatro kūrėjas, lietuvių dramaturgijos raidą pakreipęs modernumo kryptim.

Arnas Ališauskas

Arnas Ališauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – teatro kritiką. Dirbo literatūros apžvalgininku Lietuvos kultūrinėje spaudoje, scenaristu televizijoje. Spaudoje nuo 1992-ųjų skelbia eilėraščius, literatūros kritinius ir apžvalginius straipsnius, eseistiką. Išleido dvi poezijos knygas „Prisukama karalystė“ (1996) ir „Rentgeno nuotraukų albumas“ (2007).

Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Viktorija Daujotytė-Pakerienė – Vilniaus universiteto profesorė humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė, literatūros kritikė-interpretatorė, eseistė, parašiusi per 30 svarbių veikalų, lietuvių literatūros vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Žymi visuomenės veikėja, Nacionalinės (1993), Meno kūrėjų asociacijos (2001), Santarvės (1996) premijų laureatė.

Solveiga Daugirdaitė

Solveiga Daugirdaitė – literatūrologė, eseistė. 1990 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Dirbo kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, 1999 m. apgynė daktaro disertaciją Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje. Nuo 1999 metų dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, yra Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro dėstytoja. Moksliniai interesai: šiuolaikinė literatūra, feministinė kritika.

Alfredas Bumblauskas

Alfredas Bumblauskas – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius (2002), nuo 1993 m. Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas. Daugelio mokslinių straipsnių rinkinių sudarytojas ir vienas iš autorių. Už Lietuvos televizijos laidų ciklą „Būtovės slėpiniai“ (vedėjas ir vienas iš autorių) drauge su kitais apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1998).

Alfonsas Andriuškevičius

lfonsas Andriuškevičius – poetas, eseistas, dailėtyrininkas. Dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas. Keturių eilėraščių rinktinių, originalių dailėtyros, kultūrologijos darbų autorius. Savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ yra paskelbęs nemažai įdomių esė, knygų recenzijų.

Gintarė Adomaitytė

Gintarė Adomaitytė – prozininkė, eseistė. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, dirbo įvairiose redakcijose. Nuo 1999-ųjų laisva rašytoja. Kuria prozą vaikams ir suaugusiems, dokumentinių bei vaidybinių filmų scenarijus, radijo pjeses. Savo tekstus skelbia kultūros savaitraščiuose Šiaurės Atėnai, Gimtasis žodis ir kt.
Lietuvos rašytojų sąjungos bei IBBY Lietuvos skyriaus narė. 2003 m. G. Adomaitytė išleido knygą apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį Kelio dulkės, baltos rožės, už kurią jai įteikta Vaižganto premija. 2005 m. pasirodė pirmasis šios kūrėjos romanas Gėlių gatvė.

Vytautas V. Landsbergis

Vytautas V. Landsbergis - poetas, prozininkas, kino ir teatro režisierius. Baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete, studijavo kino režisūrą Tbilisio (Gruzija) Šota Rustavelio teatro institute, vėliau gilino kino žinias pas J. Meką „Anthology Film Archives“ Niujorke, dar vėliau Lenkijoje – pas K. Kiesliovskį ir K. Zannussį. V. V. Landsbergis parašė keletą poezijos knygų, išleido nemažai pasakų vaikams knygelių, taip pat yra parašęs pjesių, kai kurias iš jų pats režisavęs įvairiuose Lietuvos teatruose.1993 m. V. V. Landsbergio pasakų knyga „Rudnosiuko istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o 2004 m. jo ir dailininkės Sigutės Ach knyga „Arklio Dominyko meilė“ išrinkta paskelbta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams.

Stepas Zobarskas

Stepas Zobarskas – prozininkas, vertėjas. 1936–1939 m. Paryžiuje studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, po karo tęsė studijas Heidelbergo ir Niujorko universitetuose. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, žurnalų „Šviesos keliai“ ir „Žiburėlis“ redakcijose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1947 m. iki mirties gyveno JAV. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau vadinosi „Manyland Books“), kur leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus anglų kalba. Redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“.

Artūras Tereškinas

Artūras Tereškinas – Lietuvos kultūros tyrinėtojas, poetas. Vilniaus universitete 1990 m. baigė lituanistikos studijas. Nuo 1991 m. studijavo Ilinojaus ir Harvardo universitetuose, 2000-aisiais Harvardo universitete apgynė daktaratą. Nuo 2000 m. dėsto Vytauto Didžiojo universitete, nuo 2003 – ir Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre; yra V. Kavolio tarpdisciplininių studijų centro direktorius. Mokslinių interesų sritys: lyčių ir seksualumo studijos, kultūros sociologija, populiari kultūra ir mažumos.

Rolandas Rastauskas

Rolandas Rastauskas – poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas. Baigė anglistiką Vilniaus universitete. Klaipėdos universiteto docentas. Debiutavo eilėraščių knyga „Albumas“ (1987). Išleido dar kelias poezijos knygas, parašė pjesių ir scenarijų dramos teatrams, išleido esė ir pjesių rinkinius.
2001 m. R. Rastauskui paskirta LR Kultūros ministerijos premija už geriausią metų kultūrinę publicistiką, 2006-aisiais – Ievos Simonaitytės premija bei Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premija už geriausią 2005-ųjų metų knygą „Kitas pasaulis“.

Donata Mitaitė

Donata Mitaitė – literatūrologė. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologiją (1983), mokėsi Maskvos pasaulinės literatūros instituto aspirantūroje (1984–1987). Nuo 1987 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute; humanitarinių mokslų daktarė (1989 m. Pasaulinės literatūros institute apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją). Mokslinių interesų sritys – šiuolaikinė lietuvių literatūra, komparatyvistika.

Vytautas Martinkus

Vytautas Martinkus – rašytojas, socialinių mokslų daktaras, docentas, visuomenės veikėjas. 1965 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą. 1966–1971 m. ir 1982–1986 m. šiame institute dėstė filosofiją. Nuo 1994 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete. Išleido apsakymų, apysakų, eseistikos rinkinių, penkis romanus. Už romaną „Medžioklė draustinyje“ V. Martinkui skirta 1985 m. Valstybinė premija, už romaną „Simonija“ 1997 m. – Juozo Paukštelio literatūrinė premija, 2003 m. už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus paskirta LR Vyriausybės meno premija.

Juozas Lukša-Daumantas

Juozas Lukša-Daumantas – atsiminimų knygos Partizanai autorius, pasirašęs Daumanto slapyvardžiu. 1940 m. baigė gimnaziją ir, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į rezistencinę kovą, buvo suimtas; karui prasidėjus, išėjo į laisvę, studijavo architektūrą Kauno universitete, dalyvavo antinaciniame pasipriešinime. „Birutės“ partizanų rinktinės vadas, laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, Vyriausio Ginkluotųjų Partizanų Štabo adjutantas, Lietuvos Partizanų Sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. Paryžiuje baigė žvalgybos mokyklą, parašė atsiminimus apie Lietuvos laisvės kovas „Partizanai už geležinės uždangos“

Darius Kuolys

Darius Kuolys – kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas (1985) ir nuo tų pačių metų jame dėstė; humanitarinių mokslų daktaras, docentas. 1988–1990 m. su kitais jaunosios kartos humanitarais nelegaliai leido kultūrinį žurnalą „Sietynas“. 1990–1993 m. buvo Švietimo ir kultūros ministras, vėliau dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1998–2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas.

Vytautas Kubilius

Vytautas Kubilius – literatūros kritikas, literatūrologas. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologiją (1952), 1955–1990 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, nuo 1990–2001 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (1978), profesorius (1995), parašęs per dešimtį monografijų, arti dešimties studijų bei straipsnių rinkinių, XX amžiaus lietuvių literatūros istoriją.

Paulina Eglė Pukytė

Paulina Eglė Pukytė – menininkė, rašytoja, eseistė, kultūros komentatorė. Baigė Vilniaus Dailės Akademiją, Londono karališkajame meno koledže apsigynė magistro laipsnį. 2001–2003 ir 2006 m. dėstė Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute. Kuria tarpdisciplininį meną daugiausia judančio vaizdo ir rastų artefaktų priemonėmis. Išleido dvi grožines knygas: „Jų papročiai“ (2005) ir „Netikras zuikis“ (2008), pastaroji buvo išrinkta į Metų knygos penketuką.

Julius Sasnauskas

Julius Sasnauskas – lietuvių kunigas, pranciškonas. 1987–1992 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1994–1997 m. gyveno Kanadoje. 1996 davė vienuolio pranciškono įžadus. Dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“. Parašė tris knygas. Paskutinioji – publicistikos rinkinys „Malonės akrobatika“.

Leonidas Donskis

Leonidas Donskis – filosofas, daugiau nei 20 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos bei užsienio plačiajai ir akademinei spaudai autorius, įvairių tarptautinių akademinių draugijų bei asociacijų narys. Septynerius metus dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose bei pažangiausių tyrimų centruose. Nuo 1997 m. dėsto Helsinkio universitete, nuo 2007 m. – Bolonijos universitete, Italijoje, ir Corvinus universitete Budapešte, Vengrijoje. Nuo 2009 m. Europos Parlamento narys.

Eugenijus Ališanka

Eugenijus Ališanka – poetas, vertėjas, eseistas. Vilniaus universitete baigė Matematikos fakultetą. Dirbo Kultūros ir meno institute moksliniu bendradarbiu, 1994–2002 m. – LRS tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 2003 m. dirba žurnalo Vilnius, leidžiamo anglų ir rusų kalbomis, vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, PEN klubo narys.

Tomas S. Butkus

Tomas S. Butkus – poetas, eseistas, architektas, leidėjas. Nuo 1992 m. savo įkurtose „Vario burnų“ idėjų dirbtuvėse dirba įvairiose tarpdisciplininėse srityse, pristato įvairus išskirtinius leidybos projektus. Nuo 2004 m. „Vario burnos“ laikomos vienomis iš aštuonių geriausių pasaulio jaunųjų leidėjų. Debiutavo poetų almanache Įžanga 1994 m.

Elena Baliutytė

Elena Baliutytė – literatūros tyrinėtoja, kritikė. 1977 m. baigė Vilniaus universitete lituanistiką. Nuo 1977 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Humanitarinių mokslų daktarė (1986). Tyrinėja šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir literatūros kritiką.

Juozas Aputis

Juozas Aputis (1936–2010) – prozininkas, vertėjas. Debiutavo mažosios prozos rinkiniu „Žydi bičių duona“ (1963). Vėliau išleido daug novelių, apysakų, apsakymų rinkinių, romaną „Smėlynuose negalima sustoti“ (1996). 1986 m. mažosios prozos rinkinys „Gegužė ant nulūžusio beržo“ (1986) apdovanotas Nacionaline premija, 2005 m. už novelių knygą „Vieškelyje džipai“ (2005) paskirta LR Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Tomas Venclova

Tomas Venclova – poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, publicistas. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, čia dirbo Istorijos fakultete. Šiuo metu – Yale’io universiteto slavų literatūros profesorius. T. Venclova taip pat yra Liublino universiteto garbės daktaras, Lietuvos Helsinkio grupės narys. Debiutavo mokslo populiarinimo knyga „Raketos, planetos ir mes“ (1962 m.). Pirmoji poezijos knyga – „Kalbos ženklas“ (1972 m.). Vėliau išleido dar kelias poezijos knygas, literatūrologinių darbų, eseistikos bei publicistikos rinktinių.

Vytautas Kavolis

Vytautas Kavolis – sociologas, kultūrologas. Viskonsino, Čikagos, Harvardo universitetuose studijavo sociologiją ir antropologiją. Lietuvių liberaliosios minties išeivijoje ugdytojas: vienas iš Santaros-Šviesos federacijos kūrėjų ir vadovų, kultūros žurnalo „Metmenys“ organizatorius ir redaktorius, daugybės darbų anglų ir lietuvių kalbomis autorius. Jo tarpdisciplininiai tyrinėjimai darė didelę įtaką jaunajai humanitarų kartai. 1993 m. už veikalus „Sąmoningumo trajektorijos“ (1986) ir „Epochų signatūros“ (1991) buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Laimonas Tapinas

Laimonas Tapinas – eseistas, prozininkas, kino istorikas ir kritikas. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, jame dėstytojavo. 1978 m. Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute apgynė disertaciją „Lietuvos TSR kino publicistikos istorija“, menotyros mokslų kandidatas. 1978–1979 m. stažavosi Sorbonos universitete. Buvo Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius. Ėjo Žurnalistikos centro direktoriaus pareigas. Pirmoji knyga – dokumentinė proza „Iliuzijų mugėje“ (1983).

Saulius Šaltenis

Saulius Šaltenis (gimė 1945 m. gruodžio 24 d. Utenoje) – prozininkas, dramaturgas, scenaristas. Studijavo lietuvių filologiją. Dirbo Lietuvos kino studijoje, laikraščių redaktoriumi. Debiutavo apsakymų rinkiniu „Atostogos“ 1966 m. Vėliau rašė apysakas, noveles, kino scenarijus, dramaturgijos kūrinius teatrams. Už scenarijų kino filmui „Herkus Mantas“ S. Šalteniui buvo paskirta valstybinė premija.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Negrožinė kūryba