Romanas

Cukruota žuvis

Romanas primena džiazą, kuriame šokčioja autoironija ir skausminga asmeninė istorija, − vaikų ir savęs praradimas, paaugliškas spjaudymas į nasrus likimui; bebaimė senstančios (bet ar subrendusios?) herojės teisė prisipažinti: šoviau pro šalį su savo meilėmis ir nemeilėmis, vyrais, meilužiais ir iliuzijomis. Orus antausis likimui: manote, kad viskas baigta? Nesulauksit!

Tamsa ir partneriai

Sigitas Parulskis

Tai naujausias Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, dramaturgo ir kritiko Sigito Parulskio romanas. Jis skirtas ypač aktualiai ir lietuvių literatūroje mažai nagrinėtai temai – žydų žudynėms Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. Romane pasakojama apie fotografo Vincento, mainais už gyvybę priversto tarnauti esesininkui, asmeninį gyvenimą nuo karo pradžios, „Lietūkio“ garažo įvykių iki karo pabaigos.

Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys

Donaldas Kajokas

„Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ – antrasis žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko romanas. Jame atpažįstami naujausio poezijos rinkinio „Kurčiam asiliukui“ ir pirmojo romano „Kazašas“ motyvai bei intonacijos

Petitio

Jutta Noak

„Petitio“ – romanas apie jaunos merginos savivoką, pasaulio ir savęs pažinimą. Vokietės ir ruso duktė patiria spaudimą sovietmečio Lietuvoje; panašus biurokratinis absurdas ją pasitinka ir emigravus į Vokietiją. Maištingą jaunuolės dvasią atskleidžia žaismingas ir provokuojantis pasakojimas, ironija ir autoironija, krizenimas, kalbiniai žaidimai. Būsimoji dailininkė įvairiais būdais siekia saviraiškos laisvės.

Mano vardas – Marytė

Alvydas Šlepikas

Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.

Tolima erdvė

Jaroslavas Melnikas

Romane metaforoje, pasakojančiame apie pasaulį, kurį be išlygų valdo elektronika, kalbama apie žmogaus prigimtį ir apie tai, kas ir kodėl slepia nuo jo tiesą. Nors veiksmas vyksta išgalvotoje valstybėje tolimoje ateityje, mes atpažįstame šiuolaikinės technokratinės civilizacijos bruožus, civilizacijos, vis labiau paverčiančios žmogų bejėge ir nelaisva būtybe.

Tarp pilkų debesų

Rūta Šepetys

„Tarp pilkų debesų" – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.
1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Vėjo raitelis

Paieškų tarnybos grupė išvyksta filmuoti reportažo apie Sibire gimusią paauglę Sašą, ieškančią tėvo. Ir prasideda... Televizijos komanda pakliūva į keistą aplinką, pasineria į pasąmonės košmarus. Romane nuo realių situacijų lengvai peršokama į fantastikos ir magijos pasaulį, kuriame veikia ugnies ir vandens dvasios, chtoninės būtybės. Gausu komiškų efektų ir parodijos, detektyvo intrigos.

Medaus mėnuo

Septinta jaunos, bet jau plačiai žinomos rašytojos knyga. Pagrindinė romano veikėja, vieniša jauna moteris, išgyvena krizę. Postūmis platesniam jos vidaus pasaulio atvėrimui – netikėta meilė, apverčianti visą jos gyvenimą. Per moters ir vyro santykius rašytoja atrakina žmogaus dvasios gelmę, išsilaisvinimą iš savo ribotumo, transcendencijos poreikį. Medaus mėnuo – laiko ir patirčių metafora, vedanti iki savęs pažinimo ir daug toliau, iki santykio su Dievu.

Pogrindis

Antanas Šileika

Tai ketvirtoji, naujausia, Kanadoje gyvenančio lietuvių kilmės rašytojo, kuriančio anglų kalba – Antano Šileikos knyga. Romanas paremtas tikrais istoriniais įvykiais, iš dalies autoriaus šeimos istorija.
Angliškame knygos viršelyje rašoma, kad tai: „Tragiško meilės trikampio istorija, įvykusi pamirštoje pasaulio vietoje slaptojo karo metu.“ Knygos herojaus prototipas – žymus partizaninio karo dalyvis Juozas Lukša-Daumantas.

Bronzinė moteris

Antanas Šileika

Tai knyga apie XX amžiaus pradžios mitinės šalies, vadinamos Lietaus šalimi, mitinio miesto Merdinės jaunuolį, trokštantį tapti skulptoriumi. Vingiuotas gyvenimo kelias nubloškia jį į Lenkiją, paskui į Paryžių, o galiausiai į tolimą Kanadą.

Servijaus Galo užrašai

Andrius Jakučiūnas

Antroji jauno rašytojo, turinčio klasikinį išsilavinimą, knyga. Romane modeliuojamas mūsų eros pirmojo šimtmečio antrosios pusės senovės Romos gyvenimas. Luošas poetas Servijus Galas pasakoja savo meilės ir kančių istoriją. Anot autoriaus, tai istorija žmogaus, kuris tiesiog norėjo būti laimingas.

Sapnų teologija

Leonardas Gutauskas

Naujas poeto, prozininko ir dailininko Leonardo Gutausko romanas plėtoja tremties temą. Paskelbta daug dokumentikos apie lietuvius tremtinius. Ir štai pagaliau – prozos meistro žvilgsnis į 1941 m. tremtinius Jakutijoje. Sunku paneigti romano temos svarbą, bet dar svarbiau jos traktuotė, naujas žvilgsnis, nes visa regime sergančios ir klejojančios keturiolikmetės Augustės sapnuose.

Prarastų godų kvartetas

Ričardas Gavelis

Romane parodomas begalinis žmogaus noras valdyti. Vienas to siekia eidamas į politinę valdžią, kitas – kaupdamas pinigus ir turtą. Tačiau nevaldūs virusai naikina viską: ir meilę, ir viltis, ir gyvenimą.

Nojus ir Ema

Aistė Vilkaitė

Tai kūrinys apie dviejų jaunuolių dramatišką, mistišką, skausmingą ir kartu visiškai paprastą meilę. Jis patraukia ir kone įtikina. Išlaikyta grakšti kompozicinė schema, epizodas gražiai veja epizodą, atpažįstama jaunų žmonių elgsena, mąstysena, jausenos bei požiūrio į save ir kitus maksimalizmas, o retkarčiais – ir vertybinis vakuumas, tikresnio dvasingumo ilgesys.

Nepasigailėti Dušanskio

Herkus Kunčius

Skaitytojau, nusiteikime šitaip... Kad prikeltume sunykusią, visiems pataikavusią, išduotą ir dabar galbūt jau merdinčią prasmę, privalome veiksmu, tekstu ir sąmone dekonstruoti, išardyti šį pasaulį, savąjį gyvenimą, viską sukeisti: išaukštinti tai, kas žema; pažeminti tai, kas kilnu; sureikšminti banalybę ir estetizuoti bjaurastį; nieką paversti vertu, o vertybes išniekinti, – kad ir vėl prie to paties grįžtume, be ko gyventi neįmanoma...

Miegančių drugelių tvirtovė

Jurga Ivanauskaitė

Romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje.

Kvėpavimas į marmurą

Laura Sintija Černiauskaitė

„Kvėpavimas į marmurą“ – ketvirtoji jaunos ir talentingos rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės knyga. Ir – pirmasis romanas. Tai puiki knyga apie skaudžią vienatvės dramą, apie šeimą, vyro ir moters santykius, apie ilgesį to, ko žmogus žmogui negali suteikti, o tik prižadina ir paaitrina, apie neišnaudotą artumą, apie širdies švelnumą ir naštą – apie gyvenimą, apie kažką iš žemės ir šviesos.

Dešimt

Ugnė Barauskaitė

Antrasis Ugnės Barauskaitės romanas „Dešimt“ skverbiasi į nėščios moters patirtį. Pagal astrologų naudojamą Mėnulio kalendorių dešimt mėnesių apima nėštumo tarpsnį nuo kūdikio pradėjimo iki gimimo. Jei laukiasi kita moteris, viskas atrodo paprasta ir greita: užkibo, išsipūtė, pagimdė.

Vienos vasaros emigrantai

Valdas Papievis

Romano „Vienos vasaros emigrantai“ pagrindinis veikėjas yra Paryžius. Ne tas iš atvirukų pažįstamas, paradinis miestas, o Menų tilto, tamtamų, naktinių klajonių Patyžius. Tai miestas mieste, kurį atranda ir kurį kasdien ir kasnakt sau kuria užklydęs svetimšaliai...

Vardas tamsoje

Renata Šerelytė

Romane savitai sulydyti modernios psichologinės prozos ir detektyvinės fabulos elementai. Pagrindinė vaikėja (ir pasakotoja) yra policijos tardytoja. Romane susipina jos tiriamas nusikaltimas ir prisiminimai apie savąją jaunystę.

Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras

Jurgis Kunčinas

Paskutinis Jurgio Kunčino romanas „Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras“ kaip nė vienas ligi šiol yra paliestas literatūrinės žaismės ir postmodernizmui būdingos siužetinės, žanrinės ir visokios kitokios maišaties. Ir nors struktūriškai romanas yra labai racionaliai sumanytas, vis dėlto čia pirmauja asociacijomis grįstas pasakojimas persunktas netikėtumų ir absurdo.

O rytoj vėl reikės gyventi

Ugnė Barauskaitė

Knygos herojė – 27 metų išsiskyrusi radijo žurnalistė – sąmoningai panaši į autorę ir vadinama jos pavarde. Elektroninių laiškų forma fiksuojamos kasdieninės emocinės būsenos, išgyvenamos laikais, kai „meilė prasideda SMS’ais, o žmonės susitinka tik tam, kad pasigertų“.

Kasdien į karą

Jurgis Kunčinas

Kaip ir ankstesniuose kūriniuose, anot profesoriaus Vytauto Kubiliaus, „emocijų verpetai, kulminacijos ir krizės lydimos gertynių ir seksualinių aktų“. Tik veiksmas iš sostinės čia nukeliamas į vieną provincijos centrą. Kūrinio pasakotojas, sunkiai susižeidęs per automobilio katastrofą, gulėdamas ligoninėje ir bendraudamas su personalu, prisimena ir ankstesnius gyvenimo įvykius.

Geltona pieva

Vaida Blažytė

Blažytės debiutinis romanas „Geltona pieva“ kritikus ir skaitytojus nustebino jaunos rašytojos sugebėjimu suvaldyti romano formą ir sėkmingai atskleisti skaudžią ir sudėtingą temą – jaunimo tarpe plintančią narkomaniją. Pagrindinis romano veikėjas, septyniolikmetis Tadas, pasakoja apie savo jaunystę – tėvų, draugų, mylimosios ir normalaus gyvenimo netekimo istoriją.

Gaidžių milžinkapis

Herkus Kunčius

Šis Herkaus Kunčiaus romanas – tarsi gerai suplaktas stiprus kokteilis: seksualinių orientacijų įvairovė ir laikų bei kultūrų maišatis; drąsiai, kartais net sarkastiškai traktuojama dabartis, o šalia – istorinės asmenybės (Oginskis, Tyzenhauzas, Pacas), nutremtos į mūsų dienų sąmonės purvą; geliantis būties paradoksas ir kasdienos banalybė; desperatiškos prasmės paieškos, kai viskas absurdiška...

Doriforė

Sigitas Parulskis

Doriforas (gr. k. – ietininkas) – viena garsiausių senovės Graikijos skulptoriaus Polikleito skulptūrų, geriausia marmurinė jos kopija saugoma Neapolio muziejuje. Autoriaus romane ši skulptūra atgyja virtusi moterimi, jos kūno bronza akina ir traukia, o ietį metančiosios judesiai pilni meilės ir mirties geismo...

Žydų parkas

Grigorijus Kanovičius

Naujausiame romane Grigorijus Kanovičius tęsia pagrindinę savo kūrybos temą – žydų likimas Lietuvoje. „Žydų parkas“ – tai nuoširdus, kupinas išminties pasakojimas apie Bernardinų sode susitinkančius ir savo jaunystę prisimenančius senus vienišus žydus. Anot rašytojo, tai requiem Rytų Europos žydų bendruomenei. Romane gausu šių laikų realijų, Sąjūdžio atšvaitų.

Žali

Marius Ivaškevičius

Trisdešimtmetis rašytojas, talentingiausias nepriklausomybės laiko debiutantas, parašė provokuojantį kūrinį apie tragišką Lietuvai istorinį tarpsnį – pogrindžio partizaninį karą prieš rusų okupaciją, kai į bunkerius miškuose buvo išėję tūkstančiai geriausių Lietuvos vyrų žaliomis uniformomis.

Žalčio žvilgsnis

Saulius Tomas Kondrotas

Magiškojo realizmo romanas „Žalčio žvilgsnis“ (1981), kaip teigia autorius, aprašo įvairias meilės istorijas, jos pakopas, laipsnius, stadijas ir formas. Veiksmas vyksta Lietuvoje 1866–1910 m., laiko ribas dar praplečia personažo prisiminimai iš 1863 m. ir epiloge pristatomi kitų dviejų personažų laiškai, rašyti 1925-aisiais.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Romanas