 Grigorijus Kanovičius (g. 1929 m. Kaune) – prozininkas, dramaturgas, poetas, vertėjas. Vilniaus universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje, buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, Sąjūdžio tarybos narys. Debiutavo eilėraščių rinkiniu rusų kalba „Доброе утро“/ „Labas rytas“ (1955). Lietuviškai pirmiausia pasirodė šaržų, epigramų ir parodijų rinkinys „Linksma akim“ (1964). Parašė kūrinių vaikams, pjesę, vėliau daugiausia kūrė kino ir teatro dramaturgiją bei stambiąją prozą.
Į rusų kalbą išvertė nemažai lietuvių rašytojų kūrinių.
Šiuo metu G. Kanovičius gyvena ir kuria Tel Avive.Rašytojo balsas Stogas ir prieglobstis Vienas iš mano romano Ožiukas už porą skatikų herojų tvirtino, kad žydų tėvynė – tai atmintis. Su kai kuriais šio kūrinio ir kitų savo rašinių veikėjų teiginiais aš jokiu būdu sutikti negalėčiau, bet su šiuo pasakymu esu linkęs būti visiškai solidarus.
Taip, plačiausia, galima sakyti, neaprėpiama žydų tėvynė, be abejo, yra atmintis.
Mano manymu, tėvynės-atminties idėja glūdi visoje mano kūryboje. Esu įsitikinęs, kad mus, žydus, nuo asimiliacijos, o gal nuo visiško išnykimo dar iki Izraelio valstybės sukūrimo išgelbėjo būtent ji – tėvynė-atmintis.
Atmintis maitino ne tik žydų rašytojų kūrybą. Kiekvienas tikras rašytojas, remdamasis savo tautos atmintimi, sukuria meninį pasaulį, kuriam, anot Šventraščio, nėra nei elino, nei judėjaus; pasaulį, kuriame pagrindinė vertybė yra ne kilmė, ne rasė, o žmogus.
Visų mano romanų, kurių veiksmas vyksta praėjusių šimtmečių Lietuvoje, tikslas buvo ir ligi šiol yra – suteikti viltį šių dienų žmogui, neklausiant, po kokiu stogu jis gimė ir iš kur atėjo. Literatūra, kaip ją įsivaizduoju aš ir kokią norėčiau matyti, yra stogas ir prieglobstis visiems, kurie jų neturi ir ieško.
Bat Yam, 2002-03-20 Kritikų atsiliepimai Šiandien, kai galima kalbėti ir kalbama kartais iki nepadorumo „atvirais“ tekstais, G. Kanovičiaus „ezopizmai“ kai kam gali pasirodyti nebe tokie aktualūs ir reikalingi. Nenorėčiau su tuo sutikti. Ir pirmiausia todėl, kad rašytojo stilistikos esama tokios natūralios, tokios semantiškai prasmingos, kad jos atsisakymas, pasiryžimas kalbėti visuomeninių pervartų epochai būdinga sustiprinto publicistiškumo kalba tikrai grėstų meniniais nuostoliais.
Petras Bražėnas
G. Kanovičius vaizduoja Lietuvos žydų – litvakų – pasaulį. O jis, kaip pripažįsta žinovai ir patvirtina žydų enciklopedijos, skiriasi savo mąstysena bei pasaulėjauta nuo Lenkijos, Ukrainos ar Rusijos žydų pasaulio. Štai kodėl jo knygose nėra to gūdaus kolorito, kurį aptinkame, sakykim, Nobelio premijos laureato Isaac Bashevic Singer kūriniuose, kur siauste siaučia visoks Sheydim – kipšiukų, dybukų ir kitokių piktų dvasių šutvė.
Vytautas A. Jonynas // Literatūra ir menas. 1999 m. spalio 9 d.
G. Kanovičiaus stiliui būdingas lyrizmas, nesvetima ironija, net satyra, bet svarbiausia – plastiškas, dalykiškas ir lakoniškas epinis pasakojimas, kuris lietuvių prozos gražbylių kontekste gali pasirodyti net per santūrus.
Elena Bukelienė // Prozos keliai keleliai. 1999 Bibliografija Žvakės vėjyje : [trilogija]. Vilnius: Vaga, 1986. 546 pp.
Žydų parkas : [romanas]. Vilnius: Tyto alba, 1998. 304 pp.
Доброе утро: [eilėraščiai]. Vilnius, 1955
Linksma akim: [karikatūros, epigramos, parodijos]. Vilnius: Vaga, 1964
Птицы над кладбищем: [romanas]. Vilnius: Vaga, 1974
Благослави и листья и огонь: [romanas]. Vilnius: Vaga, 1977
Свечи на ветру: [romanai]. Vilnius: Vaga, 1979
Nuogi Olimpe: [epigramos, parodijos]. Vilnius: Vaga, 1981
Слёзы и молитвы дураков: [romanas]. Vilnius: Vaga, 1983
И нет рабам рая: [romanas]. Vilnius: Vaga, 1985
Козлёнок за два гроша: [novel]. Vilnius: Vaga, 1989
Ir nėra vergams rojaus: [romanas]. Iš rusų k. vertė Feliksas Vaitiekūnas. Vilnius: Vaga, 1990
Nenusigręžki nuo mirties: [romanas]. Iš rusų k. vertė Feliksas Vaitiekūnas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992
Ožiukas už porą skatikų; Nusišypsok mums, Viešpatie: [romanai]. Iš rusų k. vertė Feliksas Vaitiekūnas. Vilnius: Tyto alba, 1996
Nukirstų medžių šlamėjimas. Iš rusų k. vertė Feliksas Vaitiekūnas. Vilnius: Leidybinės sistemos, 2000
Eilėraščiai. In: Rusų meilės lyrika. T. 2. Kaunas: Aušra, 2000
Veidai sutemose: [apysaka ir nepramanyti apsakymai]. Iš rusų k. vertė Feliksas Vaitiekūnas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002
Našlių kelionės: [apysakos ir nepramanyti apsakymai]. Iš rusų k. vertė Feliksas Vaitiekūnas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004
Šėtono apžavai: [romanas]. Iš rusų k. vertė Aldona Paulauskienė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008
|
